Varikozė laikoma viena aiškiausių ligų, matoma tiesiog per odą. Mėlynos ar tamsiai violetinės venos, dažnai patinusios, kartais skausmingos. Gydytojai paprastai paaiškina ją vienu žodžiu, genetika. Tačiau tūkstančiai žmonių, praėjusių skleroterapiją, lazerio procedūrą ar net chirurginį venos pašalinimą, po kelerių metų susiduria su ta pačia problema. Varikozė tiesiog grįžta. Dažnai toje pačioje kojoje, kartais net toje pačioje vietoje. Jei priežastis būtų vien genetinė, kodėl varikozė grįžta net pašalinus pažeistą veną? Atsakymas sudėtingesnis nei vienas žodis. Jame yra bent viena priežastis, apie kurią klinikose užsimenama retai, nors literatūroje ji aprašyta jau dešimtmečius.
Kaip iš tikrųjų suyra venų sistema
Kojų venomis kraujas teka aukštyn, širdies link, nors jį veikia gravitacija. Tam padeda venų vožtuvai, esantys venų viduje. Jie atsidaro kraujui tekant širdies link ir užsidaro, kad kraujas negrįžtų žemyn. Blauzdų raumenys veikia kaip pagalbinis siurblys, nes susitraukdami spaudžia venas ir stumia kraują aukštyn. Susilpnėjus vožtuvams arba išsiplėtus venų sienelėms, dalis kraujo pradeda tekėti atgal ir kauptis apatinėje kojų dalyje, dažniausiai blauzdose ar ties kulkšnimis. Ši būklė vadinama lėtiniu venų nepakankamumu. Ilgainiui dėl kraujo kaupimosi venos išsiplečia ir formuojasi venų varikozė. Cleveland Clinic pažymi, kad šis procesas dažniausiai vyksta pamažu, neretai daugelį metų, kol atsiranda pirmieji matomi požymiai. Iš pradžių gali išryškėti tik smulkus, voratinklį primenantis kraujagyslių tinklas, o vėliau venos išryškėja po oda, tampa melsvos ar violetinės, susiraizgo ir vietomis primena vynuogių kekę.
Kuo varikozė skiriasi nuo panašiai atrodančių problemų
Varikozė dažnai painiojama su išsiplėtusiais kapiliarais, dar vadinamais telangiektazijomis. Tai plonos, raudonos, mėlynos ar violetinės gyslelės, matomos odos paviršiuje. Dažniausiai tai tik estetinis pokytis. Varikozinės venos yra kitokios, jos storesnės, išryškėja po oda, yra apčiuopiamos ir gali sukelti skausmą, sunkumo jausmą ar patinimą. Abi būklės gali turėti panašių rizikos veiksnių, tačiau skiriasi atsiradimo mechanizmu ir poveikiu sveikatai.
Svarbu nesupainioti varikozės su giliųjų venų tromboze, nes abi būklės gali sukelti kojos skausmą ar patinimą. Vis dėlto giliųjų venų trombozė yra kraujo krešulys, susidaręs giliose kojų venose, todėl jai būtinas skubus medicininis įvertinimas. Staiga patinus vienai kojai, ypač jei ją skauda, ji yra šiltesnė ar pakitusi odos spalva, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol simptomai praeis savaime.
Kada tai daugiau nei kosmetinė problema
Daliai žmonių varikozė yra tik matomas pokytis, nesukeliantis kitų simptomų. Kitus vargina kojų sunkumas, vakarinis patinimas, niežėjimas ar skausmas ilgiau pastovėjus. Naktį, dažniausiai blauzdose, gali sutraukti mėšlungis. Ilgainiui ties kulkšnimi oda gali patamsėti, sustorėti ar tapti lengviau pažeidžiama. Sunkesniais atvejais ties kulkšnimi gali atsirasti veninė opa, tai yra sunkiai gyjanti žaizda. Retai, bet pavojingai gali pradėti kraujuoti netyčia pažeista paviršinė varikozinė vena. Todėl venų varikozė ne visada yra vien estetinė problema, ji gali rodyti, kad tos kojos veninė kraujotaka yra sutrikusi. Simptomų stiprumas nebūtinai priklauso nuo venos dydžio. Kartais nedidelė, vos pastebima varikozinė vena sukelia stiprų diskomfortą, o didelė ir ryškiai matoma vena gali visai neskaudėti. Sprendžiant dėl gydymo vertinama ne tik tai, kaip venos atrodo, bet ir žmogaus simptomai bei venų ultragarso tyrimo rezultatai.
Genetika tikrai svarbi, bet paaiškina ne viską
Šeimos istorija yra vienas svarbiausių žinomų varikozės rizikos veiksnių. Dideliame genomo masto asociacijų tyrime, apėmusiame daugiau kaip 810 tūkstančių žmonių, nustatyti 49 genetiniai signalai 46 genetinėse srityse, susijusiose su didesne varikozės rizika. Dalis jų siejama su jungiamuoju audiniu, kraujagyslių sienele ir uždegiminiais procesais. Senesniame Prancūzijos šeimų tyrime, kuriame dalyvavo 134 šeimos, nustatyta, kad kai varikozę turėjo abu tėvai, vaikų rizika ją turėti siekė apie 90 procentų. Šis skaičius rodo, kad paveldimumas gali turėti didelę reikšmę, tačiau jis nėra tiksli kiekvieno žmogaus prognozė. Manoma, kad paveldimumas paaiškina maždaug 17 procentų individualių varikozės rizikos skirtumų, o likusi dalis priklauso nuo kitų veiksnių. Todėl net ir du žmonės, kurių šeimose varikozė pasitaiko taip pat dažnai, gali su ja susidurti skirtingu gyvenimo laikotarpiu arba jos visai nepatirti. Genetika lemia polinkį, bet ne visą galutinį rezultatą.
Kiti gerai žinomi rizikos veiksniai
Amžius yra vienas aiškiausių varikozės rizikos veiksnių, nes laikui bėgant venų sienelės ir vožtuvai gali prarasti dalį elastingumo. Moterims varikozė pasitaiko dažniau, o tam įtakos gali turėti hormonų pokyčiai ir nėštumas. Nėštumo metu padidėja kraujo tūris, o auganti gimda labiau spaudžia dubens venas. Ilgas stovėjimas ar sėdėjimas darbe taip pat didina riziką, nes ilgai nejudant blauzdų raumenys mažiau padeda venoms grąžinti kraują širdies link. Antsvoris didina spaudimą kojų venose, o rūkymas gali bloginti kraujagyslių būklę. Dažniausiai veikia ne vienas, o keli veiksniai kartu. Pavyzdžiui, žmogui, kurio šeimoje varikozė pasitaiko dažnai ir kuris daug laiko praleidžia sėdėdamas, rizika gali būti didesnė nei tam, kuris turi tokią pačią šeimos istoriją, bet kasdien daugiau juda.
Retai paminima priežastis, suspaudimas dubens srityje
Viena retesnių kairės kojos venų problemų priežasčių yra May Thurner sindromas. Jis pasireiškia tada, kai dešinioji bendroji klubinė arterija dubens srityje spaudžia kairiąją bendrąją klubinę veną prie stuburo. Tai galima palyginti su tarp dviejų kietų paviršių suspaustu vamzdžiu. Daugeliui žmonių toks venos suspaudimas nesukelia jokių simptomų, tačiau kai kuriais atvejais jis apsunkina kraujo grįžimą iš kairės kojos. Dėl to gali atsirasti vienos kojos sunkumas, patinimas, varikozė ar lėtinis venų nepakankamumas, taip pat didėja giliųjų venų trombozės rizika.
Toks kairiosios klubinės venos suspaudimas pasitaiko gana dažnai. Tyrimai rodo, kad tam tikro laipsnio suspaudimą gali turėti apie 20–25 procentai bendros populiacijos, tačiau simptomų atsiranda tik nedidelei daliai žmonių. Simptominis May Thurner sindromas dažniau nustatomas moterims, ypač nuo 20 iki 40 metų. Dažniausiai pakinta kairė koja, nes suspaudžiama būtent iš jos kraują surenkanti vena. Šis sindromas gali likti neatpažintas, nes jo požymiai nėra labai specifiniai. Kartais jis nustatomas tik tada, kai atsiranda ryškesnis vienos kojos patinimas, varikozė ar išsivysto giliųjų venų trombozė.
Svarbu atskirti du skirtingus dalykus. Populiariuose šaltiniuose varikozė kartais siejama su sukaupta įtampa ar ribotu klubo sąnario judrumu, tačiau medicininiai duomenys tokio ryšio nepatvirtina. Geriausiai ištirtas mechanizmas yra kraujagyslės suspaudimas dubens srityje, kai arterija prispaudžia veną prie stuburo, kaip May Thurner sindromo atveju. Tai nėra sąnario judrumo problema. Patikimų tyrimų, kurie tiesiogiai sietų ribotą klubo sąnario judrumą su varikoze, kol kas nėra, todėl to nereikėtų pateikti kaip patvirtintos priežasties. Ilgai sėdint ar stovint kraujo grįžimas iš kojų gali sulėtėti, nes mažiau dirba blauzdų raumenys. Ilgas stovėjimas siejamas su didesne varikozės rizika, o ilgo sėdėjimo reikšmė šiai būklei nėra taip aiškiai nustatyta. Svarbiausia tai, kad žinomas venų suspaudimo mechanizmas susijęs su kraujagyslėmis dubens srityje, o ne su pačiu klubo sąnariu.
Kodėl varikozė grįžta net po operacijos ar lazerio
Viena sudėtingiausių varikozės savybių yra tai, kad net ir po sėkmingo gydymo laikui bėgant gali atsirasti naujų išsiplėtusių venų. Tai ne visada reiškia, kad ankstesnė procedūra buvo nesėkminga, nes laikui bėgant gali išryškėti kitos išsiplėtusios venos. Pasikartojimo dažnis labai priklauso nuo taikyto gydymo ir stebėjimo trukmės. Viename ilgalaikiame tyrime po 11 metų kliniškai matoma varikozė buvo atsinaujinusi 62 procentams po chirurginio gydymo stebėtų kojų. Kai gydoma jau pasikartojusi varikozė, galima taikyti ir mažiau invazinius metodus, pavyzdžiui, endoveninę lazerio abliaciją. Viename Nyderlanduose atliktame tyrime po 25 savaičių kliniškai reikšmingas pasikartojimas nustatytas 19 procentų po lazerinio gydymo ir 29 procentams po pakartotinės operacijos, tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
Viena iš galimų varikozės atsinaujinimo priežasčių po atviros venų operacijos yra neovaskuliarizacija. Taip vadinamas smulkių, vingiuotų venų tinklas, susiformuojantis ankstesnės operacijos vietoje. Šios naujos venos gali vėl sujungti venų sistemas ir sudaryti sąlygas kraujui tekėti nepageidaujama kryptimi. Tikslus šio proceso mechanizmas nėra iki galo aiškus, tačiau manoma, kad jis susijęs su audinių gijimu ir naujų kraujagyslių formavimusi po operacijos. Po endoveninės lazerio abliacijos neovaskuliarizacija pasitaiko rečiau, o varikozė dažniau atsinaujina dėl iš dalies atsivėrusios gydytos venos arba naujai atsiradusio kraujo tekėjimo atgal kitose venose. Tai viena iš priežasčių, kodėl po varikozės gydymo svarbūs kontroliniai tyrimai, o kai kuriems žmonėms vėliau gali prireikti papildomo gydymo.
Kas iš rizikos veiksnių yra bent iš dalies paveikiama
Amžiaus, lyties ir paveldimumo pakeisti neįmanoma, tačiau dalis veiksnių susiję su kasdieniais įpročiais. Ilgai sėdint ar stovint be pertraukų gali sustiprėti kojų sunkumas ir patinimas, nes nejudant blauzdų raumenys mažiau padeda kraujui grįžti širdies link. Todėl verta reguliariai pajudėti, pasivaikščioti ar bent kelis kartus pakilti ant pirštų. Pailsint kojas galima pakelti aukščiau širdies lygio, nes tai padeda sumažinti kraujo kaupimąsi kojose ir palengvinti simptomus. Jei turite antsvorio, svorio mažinimas taip pat gali sumažinti spaudimą kojų venose. Šios priemonės gali pagerinti savijautą ir padėti kontroliuoti simptomus, tačiau jos nepanaikina jau esančių varikozinių venų ir negarantuoja, kad varikozė neatsiras ateityje.
Svarbu suprasti, kad šie įpročiai nepakeičia gydymo, kai jo reikia. Jei varikozę sukelia dubens venos suspaudimas arba vožtuvai yra labai pažeisti, vien judėjimo ir kojų pakėlimo nepakaks. Tokiais atvejais tai tik papildomos priemonės šalia gydytojo skirto gydymo.
Kaip nustatoma tikroji priežastis
Įprastą varikozę gydytojas dažniausiai atpažįsta apžiūros metu, o venų ultragarsas padeda patvirtinti diagnozę ir parodo, kuriose venose kraujas teka atgal. Tačiau papildomų tyrimų gali prireikti, jei varikozė ryški tik vienoje kojoje, dažniausiai kairėje, atsiranda jauname amžiuje arba atsinaujina po gydymo. Tokiu atveju gydytojas gali įvertinti, ar nereikėtų ištirti dubens venų. Tam gali būti atliekama kompiuterinės tomografijos venografija arba magnetinio rezonanso venografija. Kai planuojamas gydymas, kartais atliekamas ir intravaskulinis ultragarsas, kuris labai tiksliai parodo venos suspaudimo vietą iš vidaus. Šie tyrimai nėra atliekami visiems žmonėms, sergantiems varikoze, o skiriami pagal simptomus, venų ultragarso rezultatus ir įtariamą venų suspaudimą dubens srityje.
Gydymo galimybės trumpai
Lengvesniais atvejais simptomams palengvinti gali būti rekomenduojamos kompresinės kojinės. Jos švelniai spaudžia kojas ir padeda kraujui lengviau grįžti širdies link, tačiau jau išsiplėtusių venų nepanaikina. Ši tema plačiau aptarta atskirame straipsnyje. Ryškesnei varikozei gali būti taikoma skleroterapija, kai į veną suleidžiamas specialus tirpalas ir vena užsiklijuoja, kitaip tariant, sklerozuojasi. Kitas būdas yra terminė abliacija lazeriu arba radijo dažniais, kai vena iš vidaus uždaroma karščiu. Sunkesniais atvejais išsiplėtusios venos šalinamos chirurginiu būdu. Jei venų problemų priežastis yra dubens venos suspaudimas ir jis sukelia simptomus, gydymas skiriasi. Tokiu atveju gali būti atliekamas endovaskulinis stentavimas, kai suspausta venos vieta išplečiama ir joje paliekamas stentas, kad kraujas galėtų laisviau tekėti.
Dauguma mažiau invazinių varikozės gydymo procedūrų atliekamos ambulatoriškai, todėl tą pačią dieną dažniausiai galima grįžti namo. Kaip greitai pavyks grįžti prie įprastos veiklos, priklauso nuo pasirinkto gydymo metodo. Po skleroterapijos ar endoveninės lazerio abliacijos daugelis žmonių gali grįžti prie kasdienės veiklos jau kitą dieną arba per kelias dienas, o po chirurginio venų šalinimo gijimas paprastai trunka ilgiau. Reabilitacijos šiuo atveju dažniausiai nereikia. Po procedūros gydytojas gali rekomenduoti kurį laiką dėvėti kompresines kojines, nes jos padeda sumažinti patinimą, mėlynes ir diskomfortą. Kiek laiko jas dėvėti, priklauso nuo atliktos procedūros ir gydytojo rekomendacijų.
Dažni mitai apie varikozę
Vienas paplitęs mitas yra tai, kad varikozė tėra estetinė problema, kuriai nereikia skirti dėmesio. Iš tiesų ji gali sukelti kojų sunkumą, skausmą, patinimą, odos pakitimus ir kitus simptomus. Kitas mitas teigia, kad varikozę sukelia įprotis sėdėti sukryžiavus kojas, tačiau moksliniai duomenys to nepatvirtina. Šis įprotis varikozės nesukelia, nors ilgai sėdint vienoje padėtyje kai kuriems žmonėms gali sustiprėti kojų diskomfortas. Taip pat klaidinga manyti, kad varikozė būdinga tik vyresniems žmonėms. Pirmieji jos požymiai gali atsirasti jau sulaukus 20 ar 30 metų, ypač jei varikozė dažna šeimoje arba yra dubens venų suspaudimas. Dar vienas mitas yra tai, kad pašalinus pažeistą veną problema išsprendžiama visam gyvenimui. Varikozė gali atsinaujinti, nes laikui bėgant gali išryškėti kitos išsiplėtusios venos. Kompresinės kojinės taip pat neišgydo varikozės, tačiau gali palengvinti sunkumą, patinimą ir kitus simptomus. Galiausiai, varikozė aktuali ne tik moterims. Moterims ji pasitaiko dažniau, tačiau vyrams taip pat gali išsivystyti ir sukelti simptomų.
Kas žinoma tikrai
Paveldimumas yra svarbus varikozės rizikos veiksnys, bet jis nepaaiškina visų atvejų. Įtakos turi ir amžius, hormoniniai pokyčiai, nėštumas, kūno masė, mažas fizinis aktyvumas bei ilgas sėdėjimas ar stovėjimas. Jauname amžiuje atsiradusi ryški vienos, ypač kairės, kojos varikozė, kai giminėje ši problema nėra dažna, kartais gali būti susijusi su dubens ar klubinių venų ypatumais. Dėl jų veniniam kraujui gali būti sunkiau grįžti iš kojos į širdį. Vien pagal varikozės vietą to nustatyti negalima. Gydytojas įvertina simptomus, atlieka venų ultragarsinį tyrimą ir, jei reikia, skiria papildomus tyrimus. Varikozė po gydymo gali atsinaujinti. Tai nebūtinai reiškia, kad procedūra buvo atlikta netinkamai. Jei problema kartojasi, prieš planuojant kitą procedūrą verta išsiaiškinti galimą jos priežastį.
Dažniausiai užduodami klausimai apie varikozę
Kodėl varikozė grįžta po operacijos
Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad po chirurginio venos pašalinimo varikozė per vienuolika metų atsinaujina iki 62 procentų pacientų. Viena pagrindinių priežasčių yra neovaskuliarizacija, tai yra naujų, netaisyklingų kraujagyslių augimas toje pačioje vietoje.
Ar varikozė paveldima
Šeimos istorija yra vienas stipriausių žinomų rizikos veiksnių. Kai varikozę turi abu tėvai, rizika susirgti siekia apie 90 procentų. Tačiau paveldimumas paaiškina tik apie 18 procentų individualaus rizikos skirtumo.
Ar kompresinės kojinės išgydo varikozę
Ne. Jos palengvina simptomus ir sulėtina progresavimą, bet pačios savaime pažeistų vožtuvų neatstato.
Kada varikozė yra daugiau nei kosmetinė problema
Simptomų sunkumas nebūtinai atitinka venos dydį. Nedidelė vena gali sukelti stiprų diskomfortą, o didelė nesukelti jokio. Sprendimas dėl gydymo priimamas pagal simptomus ir ultragarso rezultatus, ne pagal išvaizdą.
Kada verta tikrinti dubens venas
Tada, kai varikozė vienašalė, dažniausiai kairėje kojoje, pasireiškia jauname amžiuje arba be aiškaus šeiminio polinkio. Taip pat tada, kai problema nuolat grįžta toje pačioje kojoje po gydymo.
Svarbu žinoti. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Nustatant tikslią varikozės priežastį ir tinkamiausią gydymo būdą, būtina kreiptis į flebologą ar kraujagyslių chirurgą.
Šaltiniai
- Cleveland Clinic. Varicose Veins
- PMC, NIH National Library of Medicine. May-Thurner Syndrome, A Neglected Cause of Left Lower Extremity Pain and Swelling
- PMC, NIH National Library of Medicine. Recurrent Varicose Veins, Investigation and Management
- PMC, NIH National Library of Medicine. Genome-wide Association Analysis and Replication in 810,625 Individuals With Varicose Veins
- PMC, NIH National Library of Medicine. Epidemiology and Genetics of Venous Thromboembolism and Chronic Venous Disease
© 2026 sveikatosinfo.lt. Visos teisės saugomos. Šis tekstas ir jame naudojamos nuotraukos yra sveikatosinfo.lt intelektinė nuosavybė, saugoma autorių teisių įstatymų. Kopijuoti, platinti ar naudoti be raštiško sveikatosinfo.lt sutikimo draudžiama.
