Naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją Lietuvoje laikrodžiai sukami viena valanda atgal. Rudeninis laiko keitimas beveik visiems atrodo nekaltas, nes miegas neva pailgėja viena valanda. Pavasarinis laiko keitimas vadinamas žiauriu, o rudeninis draugišku, todėl apie jį beveik nieko nerašoma. Tik šioje situacijoje iš karto neteisingi trys dalykai. Dauguma žmonių negauna papildomos valandos miego. Sveikatos rodikliai rudenį kinta visai kitaip nei pavasarį, o kai kurie netgi blogėja. Ir svarbiausia – tie, kurie dėl šios situacijos visiškai nekalti, tai yra gyvūnai, laiko perkėlimo išvis nejaučia, nors žmonės įsitikinę, kad jie jaučia.
Toliau surinkta, ką iš tikrųjų daro ta viena valanda. Kiek miego ji suteikia, kodėl kūnui sunkiau, nei atrodo, kas dedasi su nuotaika ir kam būna sunkiausia. Atskirai apie gyvūnus, nes jų atvejis paaiškina daugiausia. Ir apie kainą, kurią teks sumokėti pavasarį, kai laikas grįš atgal.
Trumpai, svarbiausi faktai
| Klausimas | Trumpas atsakymas |
|---|---|
| Kada keičiamas laikas | Naktį iš spalio 24 į 25, paskutinį spalio sekmadienį |
| Ar tikrai gaunama valanda miego | Ne, išmatuota vidutiniškai 33 minutės, ir tik tą vieną naktį |
| Kuris perkėlimas sunkesnis kūnui | Pavasarinis, jis siejamas su infarktų ir avarijų padidėjimu |
| Kuris sunkesnis psichikai | Rudeninis, nes išnyksta vakaro šviesa |
| Kam sunkiausia | Moterims, paaugliams ir tiems, kurių miegas jau sutrikęs |
| Ar gyvūnai tai jaučia | Perkėlimo nejaučia, jaučia tik pasikeitusį žmonių elgesį |
| Kas padeda iš tikrųjų | Rytinė šviesa, o ne papildoma valanda lovoje |
| Kada kreiptis į gydytoją | Kai nuovargis ir prasta nuotaika tęsiasi ilgiau nei mėnesį |
Kas nutinka naktį iš spalio 24 į 25
Europos Sąjungoje laikas keičiamas du kartus per metus, paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį. 2026 metais paskutinis spalio sekmadienis yra 25 diena, todėl trečią valandą nakties laikrodžiai pasukami atgal. Techniškai naktis pailgėja valanda. Biologiškai nepasikeičia nieko, nes saulė apie laikrodžius nieko nežino. Saulėtekis ir saulėlydis spalio 25 įvyksta lygiai tuo pačiu astronominiu momentu kaip ir spalio 24. Pasikeičia tik skaičius, kurį tą momentą rodo laikrodis.
Būtent čia slypi visa problema. Kūno vidinis laikrodis nusistato pagal šviesą, o socialinis gyvenimas pagal skaitmenis ekrane. Perkėlimas šiuos du dalykus staiga atskiria, ir organizmui reikia laiko juos vėl suvesti. Tų kelių dienų niekas neįrašo į kalendorių, bet kūnas jas atidirba.
Papildomos miego valandos beveik nėra
Šis įsitikinimas iš visų laikosi tvirčiausiai, tačiau jis neatlaiko patikrinimo. Didžiausiame tokio tipo tyrime beveik 12 tūkstančių žmonių nešiojo judesio jutiklius. Rudenį perkeliant laiką sekmadienį jų miego trukmė pailgėjo vidutiniškai 33 minutėmis, o ne valanda. Jau kitą sekmadienį šis skirtumas visiškai išnyko. Vadinasi, laimėta ne valanda, o pusvalandis, ir tik vieną kartą.
Nutylima ir antra dalis. Visą likusią savaitę kėlimosi laikas pagal saulę pasistūmėja ankstyn, todėl bendras savaitės miego balansas dažnai išeina ne į pliusą. Tai reiškia, kad pats sumanymas rudenį „išsimiegoti” netikslus. Perkėlimas ne prideda miego, o perstato jo laiką.
Kodėl kūnui sunkiau, nei atrodo
Tikroji rudens problema ne valanda, o tai, kas nutinka vakaro šviesai. Vilniuje, beveik 55-ajame šiaurės platumos laipsnyje, spalio mėnesio antroje pusėje diena kasdien sutrumpėja maždaug keturiomis minutėmis. Laiko perkėlimas prie to prisideda dar vienu aspektu, tik ne ryto, o vakaro atžvilgiu. Skaičiai tai parodo aiškiau nei bet kokie paaiškinimai.
| Data | Saulėtekis | Saulėlydis | Dienos ilgumas |
|---|---|---|---|
| Spalio 15 | 7.48 | 18.21 | 10 val. 33 min. |
| Spalio 25 po perkėlimo | 7.07 | 16.58 | 9 val. 51 min. |
| Lapkričio 15 | 7.49 | 16.17 | 8 val. 28 min. |
| Gruodžio 21 | 8.40 | 15.54 | 7 val. 14 min. |
Atkreipkite dėmesį į saulėlydžio stulpelį. Spalio 25 vakare saulė nusileidžia beveik valanda anksčiau nei prieš dieną, ir daugumai žmonių tai reiškia vieną dalyką, iš darbo jie grįžta jau tamsoje. Rytinė nauda išsilaiko vos kelias savaites, nes saulėtekis kasdien vėluoja maždaug dviem minutėmis ir iki lapkričio vidurio grįžta ten, kur buvo. Lieka tik trumpesnis vakaras.
Šviesos sumažėjimą patvirtina ir tiesioginiai matavimai. Tokioje pat platumoje, 56-ajame laipsnyje, biuro darbuotojai natūralioje dienos šviesoje žiemą praleidžia vidutiniškai 10 minučių per dieną, o vasarą – 83 minutes. Skirtumas aštuonis kartus didesnis, ir su laikrodžiais jis visai nesusijęs. Tiesiog tokia yra šiaurės žiema, o perkėlimas tik pakeičia, kurioje dienos dalyje ją labiausiai pajuntame.
Ką rodo skaičiai apie sveikatą
Čia svarbiausia suprasti, kad pavasaris ir ruduo veikia skirtingas sistemas, todėl juos lyginti reikia atsargiai. Pavasarinis perkėlimas siejamas su infarktų padidėjimu. Dvi nepriklausomos metaanalizės nustatė nedidelį, bet statistiškai reikšmingą augimą, maždaug 4 ar 5%. Rudeninis perkėlimas tokio efekto nedavė nė vienoje iš jų, o rodiklis liko lygus vienetui, tai yra jokio pokyčio.
Todėl teiginys, kad laiko keitimas didina infarkto riziką, spalio mėnesiui netinka ir taip rašyti būtų netikslu. Amerikos miego medicinos akademija (AASM) netgi pažymi, kad rudenį, grįžtant prie standartinio laiko, širdies ir kraujagyslių sutrikimų skaičius mažėja. Su eismo įvykiais situacija panaši. Pavasarį Jungtinėse Valstijose padaugėja mirtinų avarijų – iki 6%, nes žmonės sėda prie vairo neišsimiegoję. Rudenį šio poveikio nėra, tačiau atsiranda kitas, apie kurį kalbama toliau.
Psichika, kur rudens perkėlimas rizikingesnis
Būtent nuotaikos srityje ruduo pasirodo nuo kitos pusės nei pavasaris. Danijos registrų tyrimas, apėmęs 185 419 depresijos diagnozių, nustatė, kad mėnesį po perėjimo prie standartinio laiko depresijos epizodų užregistruojama maždaug dešimtadaliu daugiau nei tikėtasi. Efektas išnyksta maždaug per 10 savaičių. Pavasarinis perkėlimas panašaus pokyčio nedavė.
Tyrimo autoriai mechanizmą aiškina paprastai. Tą rytinę šviesą, kurios rudenį lyg ir gauname anksčiau, dauguma praleidžia duše, prie pusryčių stalo arba automobilyje pakeliui į darbą. O vakare staiga atsiradusi tamsa labai aiškiai pasako, kad prasideda ilgas tamsus sezonas, ir vien šis pojūtis veikia savijautą. Penktą valandą už lango jau tamsu, nors darbo diena dar net nesibaigė.
Kita pusė ne mažiau svarbi. 2026 metų sisteminė apžvalga, apėmusi 157 tyrimus iš 36 šalių, nuoseklaus laiko keitimo poveikio psichikos sveikatai nerado. Psichiatrinius rodiklius vertino tik 15 tyrimų, ir iš jų aukštos kokybės buvo vienas. Vadinasi, Danijos rezultatas yra stiprus, bet pavienis, o apibendrinta mokslo išvada kol kas atsargi. Be to, registrų tyrimas fiksuoja apsilankymus pas psichiatrą, o ne tikrąjį susirgimų skaičių.
Kam sunkiausia
Perkėlimą žmonės pajaučia nevienodai, ir kai kurioms grupėms jis kliūva stipriau. Amerikos psichiatrų asociacijos apklausoje su 2227 suaugusiaisiais penktadalis nurodė, kad ankstesniais metais laiko keitimas neigiamai paveikė jų psichikos sveikatą. Tarp moterų taip atsakė 29%, tarp vyrų 16%. Du trečdaliai sezonui keičiantis pastebi bent vieną pokytį, dažniausiai ilgesnį miegą, nuovargį dieną ir prislėgtą nuotaiką. Tai pačių žmonių vertinimas, ne klinikiniai duomenys, tačiau skirtumas tarp lyčių per didelis, kad jį ignoruotume.
Paaugliams poveikis išmatuotas objektyviai. Tyrime su judesio jutikliais po pavasarinio perkėlimo mokiniai kas naktį prarasdavo vidutiniškai 32 minutes miego, o per darbo dienas susikaupė 2 valandos 42 minutės. Kartu pailgėjo reakcijos laikas ir padaugėjo dėmesio sutrikimų. Mokykloje tai atrodo kaip tinginystė, nors kalba yra apie miego trūkumą.
Dažnai teigiama, kad vėlyviems chronotipams sunkesnis pavasaris, o rytiniams ruduo. Tokių duomenų esama, tačiau minėta 2026 metų apžvalga pažymi, kad chronotipas tyrinėtas labai mažai ir aiškaus efekto nerasta. Tai pagrįsta prielaida, o ne įrodytas faktas. Jei rudenį jums sunkiau, priežastis nebūtinai chronotipas.
Paminėtinos ir perimenopauzės amžiaus moterys. Jų miegas dažnai jau sutrikęs dėl hormonų pokyčių, todėl papildoma ritmo painiava atsiliepia stipriau. Perkėlimas čia nesukuria naujos problemos, o tik pastumia jau esamą situaciją. Todėl ir miego ritmas atsistato ne per porą dienų, o gerokai ilgiau.
Gyvūnai perkėlimo nejaučia, jie jaučia mus
Šis skyrius apie žmogų pasako daugiau nei visi ankstesni. Žinduolių biologinis laikrodis veikia taip pat kaip ir žmogaus. Pagrindinis jo nustatymo signalas yra vakaro ir ryto šviesa, o ne paros laikas. Signalą priima specialios akies tinklainės ląstelės ir jį perduoda pagumburio sričiai, vadinamai suprachiazminiu branduoliu. Vadinasi, karvėms, šunims ar katėms laiko keitimo tiesiog nėra. Saulė spalio 25 d. pakyla lygiai tada, kai ir spalio 24 d.
Karvės, šunys ir katės
Geriausiai tai matoma pieno fermose. Kai karvės melžiamos robotu ir pačios sprendžia, kada eiti, perkėlus laikrodžius nieko keisti nereikia, nes jų apsilankymų ritmas nuo laikrodžio nepriklauso. Tyrimuose matomi du natūralūs pakilimai, ryte ir po pietų, ir jie laikosi savaime. Tačiau kai melžimo laiką nustato žmogus ir jis staiga pasikeičia valanda, karvėms tai jau tikras pokytis, todėl grafiką rekomenduojama stumti palaipsniui, po 15 minučių per dieną.
Su namų gyvūnais istorija ta pati. Amerikos kinologų sąjungos (AKC) vyriausiasis veterinaras dr. Jerry Klein pabrėžia, kad šunys reaguoja į dienos šviesą, bunda su saule ir eina ilsėtis sutemus. Britų veterinarinė organizacija PDSA priduria, kad šunys ir katės labai prisirišę prie įpročių, todėl juos išmuša ne laikrodis, o pasikeitęs maitinimo, vedžiojimo ir miego laikas. Rekomendacija paprasta, savaitę iki perkėlimo maistą siūlyti kasdien 10 minučių anksčiau. Sunkiausiai prisitaiko seni gyvūnai ir tie, kurių smegenų veikla jau sutrikusi.
Vienas dalykas čia svarbus, tyrimų būtent apie laiko keitimą ir šunis ar kates nėra. Tai veterinarų pozicija, o ne išmatuoti duomenys. Užtat žinomas atskiras mechanizmas, paaiškinantis šuns elgesį prie tuščios lėkštės. Be pagrindinio laikrodžio smegenyse veikia ir maisto valdomas ritmas, kuris nusistato ne pagal šviesą, o pagal ėdimo laiką, todėl šuo pradeda laukti maisto dar prieš jo laiką.
Elniai ir tamsa, kurios jie neužsakė
Įspūdingiausi duomenys yra apie laukinius gyvūnus. Analizėje, apėmusioje daugiau nei milijoną susidūrimų su elniais nuo 1994 iki 2021 metų, po rudens perkėlimo pirmąją savaitę avarijų su elniais užfiksuota 16% daugiau. Priežastis ne elniai. Susidūrimai 14 kartų dažnesni per dvi valandas po saulėlydžio nei per dvi valandas iki jo, o rudens perkėlimas judriausias vakaro valandas perkelia būtent į tamsą.
Bendra išvada tokia. Gyvūnai laiko keitimo nejaučia, nes gyvena pagal saulę. Kenčia tik tie, kurių tvarkaraštį nustato žmogus, ir tie, kurie pakliūva po mūsų automobiliais. Žmogus vienintelis susikūrė sistemą, kurioje socialinis ir biologinis laikas periodiškai išsiskiria.
Pavasarį laikas grįš, bet ne be kainos
Kadangi pavasarį laikrodžiai vėl pasukami į vasaros laiką, natūralu paklausti, ar tada viskas išsilygins. Neišsilygina. Vieną riziką tiesiog pakeičia kita, ir jos užkabina visai kitas sistemas. Tai ne grąža už rudenį, o antra to paties sandorio pusė. Pavasarį grįžta vakaro šviesa, ir nuotaika dažniausiai pakyla. Tačiau už tai sumokama prarasta miego valanda, kurią kūnas pajaučia iš karto. Pirmąjį pirmadienį po pavasarinio perkėlimo žmonės vidutiniškai išmiega 40 minučių mažiau. Būtent tada auga infarktų ir mirtinų avarijų rodikliai.
Skirtumas kyla iš to, kaip veikia biologinis laikrodis. Pastumti jį atgal organizmui lengviau nei pastumti pirmyn. Todėl rudens perkėlimas prisitaikymo požiūriu paprastesnis, o pavasarinis sunkesnis, nors žiniasklaidoje jie dažnai vaizduojami vienodai. Kūnui tai du skirtingi įvykiai, o ne tas pats veiksmas į dvi puses.
Todėl Amerikos miego medicinos akademija siūlo sezoninius perkėlimus atšaukti ir palikti nuolatinį standartinį, tai yra žiemos, laiką. Argumentas fiziologinis, būtent standartinis laikas geriausiai sutampa su saulės patekėjimu ir nusileidimu. Akademija taip pat pažymi, kad prie vasaros laiko kūno laikrodis nepripranta net po kelių mėnesių. Kitaip sakant, pusę metų gyvename su laiku, prie kurio taip ir neprisitaikome.
Kodėl svarbi šviesa, o ne valanda lovoje
Jei iš viso straipsnio reikėtų pasilikti vieną mintį, ji būtų ši. Biologinį laikrodį reguliuoja šviesa, o jautrumas jai yra kur kas didesnis, nei įprasta manyti. Tyrimuose biologinio ritmo fazės poslinkio poveikis pasiekia ribą jau esant maždaug 550 liuksų, tai yra apšvietimo intensyvumo matavimo vienetų, o melatonino slopinimas prasideda jau nuo 200 liuksų. Vadinasi, įprastas kambario apšvietimas vakare jau gali turėti poveikį, o rytinis išėjimas į lauką net ir apniukusią dieną suteikia gerokai daugiau šviesos nei bet kuris namų šviestuvas.
Vakaro pusė ne mažiau svarbi. Įprasta kambario šviesa prieš miegą 99% tyrimo dalyvių melatonino išsiskyrimo pradžią nukėlė vėliau ir melatonino veikimo laiką sutrumpino maždaug 90 minučių. Tai paveikė beveik visus tyrimo dalyvius. Todėl ryškus vakaro apšvietimas kenkia labiau, nei gali atrodyti. Išmatuotas ir rytinės šviesos poveikis. 30 minučių ryškios šviesos ryte suteikia apie 75% tokio fazės poslinkio, kokį duoda dvi valandos šviesos. Vadinasi, pusvalandis lauke ryte spalio pabaigoje gali būti viena paprasčiausių ir realiausių priemonių. Ji nieko nekainuoja.
Melatoninas nėra atsakymas
Kai kalbama apie laiko keitimą, papildų parduotuvės iš karto pasiūlo melatoniną. Duomenys šio pasiūlymo nepatvirtina. Kaip migdomasis melatoninas sutrumpina užmigimo laiką vidutiniškai 7 minutėmis. Amerikos miego medicinos akademija gairėse dėl nemigos aiškiai rekomenduoja jo nevartoti. Tai ne priemonė užmigti, o priemonė pastumti laikrodį, ir tai visiškai skirtingi dalykai.
Dozė taip pat klaidinga. Tyrime, lyginusiame 0,5 mg ir 3 mg, abi dozės pastūmė fazę vienodai. O parduotuvėse įprastos 3 ir 5 mg dozės duoda kraujyje dešimtis kartų didesnę koncentraciją už fiziologinę ir laiko melatoniną pakilusį iki pat dienos, o tai tiesiogiai trukdo pabusti. Didesnė dozė čia duoda ne stipresnį poveikį, o sunkesnį rytą.
Ir svarbiausia, ko ant pakuotės nerasite. Ištyrus 31 maisto papildą nustatyta, kad melatonino kiekis juose svyravo nuo 83% mažiau iki 478% daugiau, nei nurodyta etiketėje, o 26% mėginių buvo rasta serotonino. Vadinasi, nuo lentynos paimta tabletė ne visada atitinka tai, kas parašyta ant jos etiketės. Jungtinėje Karalystėje melatoninas parduodamas tik su receptu.
Kada tai jau ne laiko keitimas
Perkėlimo poveikis trunka kelias dienas, daugiausia savaitę ar dvi. Kai nuovargis, prasta nuotaika ir miego problemos tęsiasi ilgiau nei mėnesį, priežasties reikia ieškoti kitur. Laikrodis tada jau nieko nebepaaiškina. Tokiais atvejais pirmiausia tikrinama skydliaukės veikla, nes jos nepakankamumas atrodo beveik lygiai taip pat. Antra dažna priežastis moterims yra geležies trūkumas, ir čia svarbu prašyti feritino tyrimo, nes į bendrą kraujo tyrimą jis neįeina. Trečia, dažnai nepastebima priežastis yra miego apnėja, kuri moterims diagnozuojama retai, nes pasireiškia netipiškai, nuovargiu, rytiniais galvos skausmais ir nuotaikos sutrikimais, o ne vien knarkimu.
Jei prislėgta nuotaika, ilgas miegas ir stiprus angliavandenių potraukis kartojasi kiekvieną rudenį ir atslūgsta pavasarį, verta su gydytoju aptarti sezoninį afektinį sutrikimą. Tai atskira būklė, o ne rudeninio perkėlimo pasekmė. Skirtumas paprastas, laiko keitimo poveikis praeina savaime, o sezoninis sutrikimas kartojasi kasmet ir tęsiasi mėnesius. Tuo jis ir skiriasi nuo poros nesmagių savaičių po spalio pabaigos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar rudenį tikrai gaunama papildoma miego valanda?
Ne. Didžiausiame tokio tipo tyrime beveik 12 tūkstančių žmonių nešiojo judesio jutiklius, ir miego trukmė pailgėjo vidutiniškai 33 minutėmis, o ne valanda. Jau kitą sekmadienį skirtumas visiškai išnyko.
Kuris laiko keitimas sunkesnis, pavasarinis ar rudeninis?
Priklauso nuo to, apie ką kalbama. Pavasarinis siejamas su infarktų padidėjimu maždaug 4 ar 5%. Rudeninis tokio efekto nedavė, bet mėnesį po jo depresijos epizodų užregistruojama maždaug dešimtadaliu daugiau.
Kam laiko keitimas būna sunkiausias?
Moterims, paaugliams ir tiems, kurių miegas jau sutrikęs. Amerikos psichiatrų asociacijos apklausoje neigiamą poveikį psichikai nurodė 29% moterų ir 16% vyrų.
Kodėl rudenį sunkiau, nors valanda tarsi pridedama?
Problema ne valanda, o vakaro šviesa. Vilniuje spalio antroje pusėje diena kasdien sutrumpėja maždaug keturiomis minutėmis, o perkėlimas šviesą atima būtent vakare.
Ar melatoninas padeda prisitaikyti?
Duomenys to nepatvirtina. Kaip migdomasis melatoninas sutrumpina užmigimo laiką vidutiniškai 7 minutėmis, o Amerikos miego medicinos akademija gairėse dėl nemigos rekomenduoja jo nevartoti.
Ar gyvūnai pajunta laiko keitimą?
Paties perkėlimo jie nejaučia, jaučia pasikeitusį žmonių elgesį, maitinimo ir vedžiojimo laiką. Todėl savaitę iki perkėlimo maistą verta siūlyti kasdien 10 minučių anksčiau.
Svarbu žinoti. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Jei nuovargis, miego problemos ar prislėgta nuotaika tęsiasi ilgiau nei mėnesį po laiko keitimo, kreipkitės į gydytoją. Melatonino ar kitų papildų nepradėkite vartoti be gydytojo žinios.
Šaltiniai
- Summertime – European Commission
- Complete Sun and Moon Data for One Day – U.S. Naval Observatory
- The effects of daylight saving time clock changes on accelerometer-measured sleep duration in the UK Biobank
- Daylight saving time, an American Academy of Sleep Medicine position statement
- New position statement supports permanent standard time – American Academy of Sleep Medicine
- Daylight Saving Time and Acute Myocardial Infarction, a meta-analysis
- Daylight Saving Time Transitions and Risk of Heart Attack, systematic review and meta-analysis
- Health effects of daylight saving time transitions, systematic review of 157 studies
- The transition from daylight saving time to standard time leads to depressions – Aarhus University
- Daylight Savings Time Transitions and the Incidence Rate of Unipolar Depressive Episodes – Epidemiology
- With Fewer Daylight Hours, Time Change Affects Mental Health – American Psychiatric Association
- Effects of daylight saving time on sleep and vigilance in adolescents
- Seasonal Variation in Bright Daylight Exposure, Mood and Behavior among Office Workers in Sweden
- Sensitivity of the human circadian pacemaker to nocturnal light
- Exposure to Room Light before Bedtime Suppresses Melatonin Onset
- Phase advancing human circadian rhythms with morning bright light
- Meta-Analysis, Melatonin for the Treatment of Primary Sleep Disorders – PLOS One
- Clinical practice guideline for the pharmacologic treatment of chronic insomnia in adults
- Human Phase Response Curves to Three Days of Daily Melatonin, 0.5 mg Versus 3.0 mg
- Study finds that melatonin content of supplements varies widely – American Academy of Sleep Medicine
- About melatonin – NHS
- Photic Entrainment of the Circadian System
- Circadian Physiology, Implications in Livestock Health
- Circadian clocks of dairy cows – Journal of Animal Science
- Distribution of milkings in an automatic milking system
- How Does Daylight Saving Time Affect Dogs – American Kennel Club
- Pets and daylight savings – PDSA
- Permanent daylight saving time would reduce deer-vehicle collisions – University of Washington
- Daylight Saving Time – Sleep Foundation
- The dark side of daylight saving time – Harvard Health
© 2026 sveikatosinfo.lt. Visos teisės saugomos. Šis tekstas ir jame naudojamos nuotraukos yra sveikatosinfo.lt intelektinė nuosavybė, saugoma autorių teisių įstatymų. Kopijuoti, platinti ar naudoti be raštiško sveikatosinfo.lt sutikimo draudžiama.