Beveik kiekvienas žino šią taisyklę. 10 000 žingsnių per dieną, ir dėl sveikatos nebereikės nerimauti. Telefonas apie tai primena, laikrodis vibruoja pasiekus tikslą, o draugė darbe skaičiuoja, kiek jai liko iki normos. Keisčiausia tai, kad tokios normos niekas niekada nenustatė. Jos nėra nei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, nei Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos nurodymuose, nei JAV ligų kontrolės centrų gairėse. Nėra ir niekada nebuvo.
Skaičius atsirado visai kitur. 1965 metais Japonijoje jį sugalvojo žingsniamačių pardavėjai, ir tai ne spėjimas, o tai, ką prestižiniame medicinos žurnale užrašė Harvardo mokslininkai. Toliau visa istorija. Kas 10 000 žingsnių sugalvojo, kas juos paskleidė po pasaulį, kas iš jų uždirbo milijardus ir kiek žingsnių iš tikrųjų pakanka.
Skaičius atsirado reklamoje, o ne moksle
1965 metais japonų laikrodžių kompanija „Yamasa“ pradėjo pardavinėti žingsniamatį. Jį pavadino „manpo-kei“, o tai pažodžiui reiškia „dešimties tūkstančių žingsnių matuoklis“. Skaičius buvo įtrauktas tiesiai į prekės pavadinimą. Kompanija laiką pasirinko idealiai. Prieš metus Tokijuje vyko olimpinės žaidynės, visa šalis gyveno sportu, o vaikščiojimas tapo madingas. Prietaisas atsirado lentynose būtent tada, kai jį kiekvienas norėjo įsigyti.
Kaip viskas nutiko, tiksliausiai aprašė „Financial Times“. Pasak laikraščio, 1963 metais vienos didžiausių Tokijo klinikų vadovas Iwao Ohya atkreipė dėmesį į tai, kaip mažai juda japonai, ir pasiūlė „Yamasa“ inžinieriui Juri Kato dešimties tūkstančių žingsnių mintį. Po dvejų metų prietaisas jau gulėjo parduotuvių lentynose. Vėliau Japonijoje įsikūrė net atskira dešimties tūkstančių žingsnių vaikščiojimo asociacija, turėjusi padalinius visose 47 prefektūrose ir rengusi masinius žygius, kuriuos, savaime suprantama, matuodavo „Yamasa“ prietaisai. Apie tai 2019 metais medicinos žurnale rašę Harvardo mokslininkai sakė, kad skaičius turi silpną mokslinį pagrindą. Jų tyrimo vadovė I-Min Lee įvardijo dar paprasčiau, pavadinimas buvo rinkodaros priemonė.
Mokslas atėjo po reklamos, o ne prieš ją
Čia pats įdomiausias šios istorijos posūkis. Dažnai sakoma, kad skaičių sugalvojo japonų mokslininkas Yoshiro Hatano. Tai netiesa, o tikrasis jo vaidmuo dar įdomesnis. Hatano tikrai gyveno ir tikrai buvo profesorius, tik prietaiso nesukūrė. Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose jis parašė darbus, kuriuose jau esamam skaičiui pateikė skaičiavimą. Pagal jį dešimt tūkstančių žingsnių atitinka maždaug 300 papildomų kilokalorijų per dieną, o tuometinis vidutinis japonas praeidavo gerokai mažiau. Vadinasi, pakėlus iki dešimties tūkstančių, energijos balansas susitvarkytų.
Taigi pirmiausia atsirado prekė su pavadinimu, o paskui tik skaičiavimas, kuris tą pavadinimą pateisino. Ne mokslas padavė skaičių rinkai, o rinka padavė skaičių mokslui. Momentą, kai reklamos šūkis galutinai tapo mokslo kategorija, net įmanoma datuoti. 2004 metais sporto medicinos žurnale „Medicine & Science in Sports & Exercise“ pasirodė skalė, kurioje dešimt tūkstančių ir daugiau žingsnių jau reiškė aktyvų žmogų. Po kelerių metų tos skalės atnaujinimą rašė ir pats Hatano. Skaičius pakliuvo į mokslinę literatūrą ne todėl, kad kažkas jį patikrino, o todėl, kad buvo patogus.
Istorija apie hieroglifą, kurio niekas nepatvirtino
Jei kada nors aiškinotės, kodėl pasirinktas būtent šis skaičius, tikriausiai užtikote gražų paaiškinimą. Esą japonų hieroglifas, reiškiantis dešimt tūkstančių, atrodo kaip einantis žmogus. Šią versiją pakartojo dešimtys leidinių, tarp jų ir solidus britų medicinos žurnalas. Tik nė vienas iš jų nenurodo, iš kur ją paėmė. Nėra nei „Yamasa“ pareiškimo, nei japoniško dokumento, nei interviu. Frazė tiesiog keliauja iš vieno teksto į kitą kaip savaime suprantama.
Bet pažiūrėjus į patį hieroglifą, paaiškinimas subyra. Ženklas 万 yra supaprastinta senesnio ženklo 萬 forma, o tas senesnis ženklas istoriškai vaizdavo skorpioną su žnyplėmis ir uodega. Reikšmę dešimt tūkstančių jis gavo vėliau, pagal skambesį, o ne pagal vaizdą. Taigi mitas apie skaičių susirado ir mitinį paaiškinimą. Žmogus, kuris eina, pasirodė esąs skorpionas.
Japonija savo šalyje tokio tikslo niekada nekėlė
Dabar pats netikėčiausias šios istorijos faktas. Šalis, kurioje gimė dešimties tūkstančių žingsnių idėja, valstybinėse rekomendacijose jų niekada nenaudojo. Japonijos nacionalinė sveikatos programa vyrams nurodė devynis tūkstančius žingsnių, moterims aštuonis su puse tūkstančio, o vyresniems žmonėms dar mažiau. Skaičiai jos tiksluose niekada nebuvo nei apvalūs, nei vienodi visiems. Naujausiame programos etape jie dar paprastesni ir mažesni, aštuoni tūkstančiai darbingo amžiaus žmonėms ir šeši tūkstančiai vyresniems. Taigi skaičius iškeliavo iš Japonijos ir tapo pasauliniu standartu, nė dienos nebuvęs standartu savo tėvynėje. Namuose jis taip ir liko tuo, kuo buvo nuo pirmos dienos, prekės pavadinimu.
Kaip skaičius tapo gamyklos nuostata
Iki šiol tai buvo istorija apie reklamą. Dabar prasideda istorija apie technologijas, ir būtent ji paaiškina, kodėl šiuo skaičiumi šiandien tiki beveik kas antras. 2007 metais Jungtinėse Valstijose atsirado kompanija Fitbit. Jos apyrankės skaičiavo žingsnius, vibravo pasiekus tikslą ir rodė procentus. O tikslą gamintojas į prietaisą įrašė iš anksto. Oficialiame Fitbit pagalbos puslapyje iki šiol parašyta, kad numatytasis tikslas yra dešimt tūkstančių žingsnių per dieną.
Pagalvokite, ką tai reiškia. Milijonai žmonių šio tikslo niekada nepasirinko. Jie jį gavo kartu su prietaisu, o gamyklos nuostatų dauguma niekada nekeičia. Skaičius pasklido ne per rekomendacijas, o per numatytąją nuostatą.
Prisidėjo ir valstybės. Australijoje 2001 metais prasidėjo valstybės finansuojama dešimties tūkstančių žingsnių programa, kurioje per dvidešimt metų dalyvavo daugiau nei pusė milijono žmonių. Singapūras 2015 metais paskelbė nacionalinį žingsnių konkursą ir dalyviams dalijo nemokamus žingsniamačius, o dalyvių per kelis sezonus priaugo beveik iki milijono. Tačiau Singapūro istorija turi tęsinį. Vėlesniuose sezonuose kampaniją perrašė, o akcentą nuo dešimties tūkstančių žingsnių perkėlė prie Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų aktyvumo minučių. Kitaip tariant, valstybė, pastačiusi visą kampaniją ant šio skaičiaus, nuo jo oficialiai atsitraukė.
Kas iš to uždirbo
Atsakymas paprastas, uždirbo tie, kurie pardavinėja prietaisus, programas ir draudimą. Skaičius pasirodė ideali prekė, nes jį lengva parduoti, lengva patikrinti ir lengva paversti žaidimu. Niekam nereikia nieko įrodinėti, pakanka parodyti ekraną su nepasiektu tikslu. Štai kokios verslo kryptys išaugo iš vieno reklaminio pavadinimo.
| Kas | Kaip tai veikia |
|---|---|
| Žingsniamačių ir apyrankių gamintojai | Tikslas įrašytas į prietaisą, prietaisą reikia nusipirkti |
| Draudimo bendrovės | Žingsniai verčiami balais, balai mažina poliso kainą |
| Darbdaviai ir sveikatingumo programos | Įmonių žingsnių konkursai parduodami kaip paslauga |
| Programėlių kūrėjai | Prenumerata už tai, kad kažkas skaičiuotų tą patį |
Fitbit istorija čia pati pamokomiausia. 2015 metais kompanija išėjo į biržą, pritraukė daugiau nei septynis šimtus milijonų dolerių, o rinkos vertė pirmąją dieną pasiekė maždaug šešis milijardus. Po kelerių metų pajamos pradėjo kristi, ir 2021 metų sausį „Google“ ją nusipirko už kiek daugiau nei du milijardus. Maždaug trečdalis geriausios kompanijos vertės.
Skaidriausiai pinigai matomi draudime. Pietų Afrikos draudimo programoje dešimt tūkstančių žingsnių per dieną duoda šimtą balų, o penki tūkstančiai tik pusę to. Balai lemia statusą, o statusas lemia poliso kainą. Amerikiečių programoje klientas išmanųjį laikrodį gauna už dvidešimt penkis dolerius, o jei pakankamai juda, mėnesinis mokėjimas nukrinta iki nulio ir dar atpinga gyvybės draudimas. Sustokite ir pagalvokite sekundę. Laikrodžių kompanijos 1965 metų reklaminis šūkis šiandien daro įtaką jūsų gyvybės draudimo poliso kainai.
Įmonių sveikatingumo programos irgi tapo pramone. 2016 metais viena didžiausių žingsnių konkursų organizatorių buvo parduota, o susijungusi kompanija skelbė daugiau nei penkis milijonus dalyvių ir šimtą milijonų dolerių pajamų. Įdomiausia, kad tų programų naudą kažkas pagaliau patikrino. Didelis tyrimas parodė, kad po pusantrų metų dalyviai dažniau sakydavo sportuoją. Bet cholesterolis, kraujospūdis, kūno masės indeksas, sveikatos išlaidos ir net nedarbingumo dienos nepasikeitė niekaip.
Ar tai apskritai veikia
Dabar svarbiausia dalis, ir atsakymas ne toks paprastas, kaip norėtųsi. Vaikščiojimas veikia, čia jokių abejonių. Problema tik ta, kad būtent dešimties tūkstančių riba niekada nebuvo ta dalis, kur nauda didžiausia. Didžiausias iki šiol atliktas duomenų apibendrinimas, paskelbtas 2025 metų vasarą, rodo, kad nauda beveik nustoja augti maždaug prie septynių tūkstančių žingsnių. Mirtingumas ten mažėja praktiškai taip pat, kaip ir prie dešimties. Paskutiniai trys tūkstančiai žingsnių, dėl kurių žmonės vakare trypia po kambarį, beveik nieko nebeprideda.
Amžius pastumia ir tą ribą. Vyresniems nei 60 metų nauda pasiekia lubas jau prie šešių ar aštuonių tūkstančių, jaunesniems prie aštuonių ar dešimties. Labiausiai stebina kas kita, ėjimo sparta beveik nesvarbi. Įvertinus bendrą žingsnių kiekį, tempas mirtingumui nebeturėjo reikšmės. Svarbu kiek, o ne kaip greitai.
Ir pats praktiškiausias dalykas. Didžiausias naudos šuolis būna ne nuo aštuonių iki dešimties tūkstančių, o pačioje skalės apačioje. Žmogui, kuris dabar praeina tris tūkstančius, pridėjus du tūkstančius naudos daugiau nei kam nors, didinančiam žingsnių skaičių nuo aštuonių iki dešimties. Vadinasi, skaičiaus, kurio visi bijo, mažiausiai reikia būtent tiems, kurie juo labiausiai domisi.
Ką iš tikrųjų rekomenduoja sveikatos institucijos
Oficialus atsakymas egzistuoja, tik jis visai kitoks. Žingsnių jame nėra. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja nuo 150 iki 300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo per savaitę arba nuo 75 iki 150 minučių intensyvaus, plius jėgos pratimus visoms pagrindinėms raumenų grupėms bent dvi dienas per savaitę. Vyresniems nei 65 dar pridedama pusiausvyros ir jėgos pratimų bent tris dienas per savaitę.
Britanijos sveikatos tarnyba ir JAV ligų kontrolės centrai sako iš esmės tą patį ir irgi minutėmis. Žingsnių normos nė viename iš šių dokumentų nėra. Čia ir slypi visos istorijos paradoksas. Institucijos davė tikslią, bet neparduodamą metriką. Laikrodžių kompanija davė netikslią, bet idealiai parduodamą. Nugalėjo antroji.
Kuo šis skaičius gali pakenkti
Atrodytų, per didelis tikslas geriau nei per mažas. Duomenys rodo kitaip. Mokslinėje literatūroje užfiksuotas keistas poveikis. Žmonės, kuriems nustatomas dešimties tūkstančių žingsnių tikslas, jį arba įvykdo visas septynias dienas per savaitę, arba neįvykdo iš viso. Tarpinio elgesio tokia riba neskatina. Vietoj to, kad pamažu keltų žmogų nuo trijų tūkstančių iki penkių, ji tiesiog padalija žmones į dvi grupes.
Ten pat rašoma, kad žmonės tikslo atsisako, kai jis pasirodo nepasiekiamas. Patys Harvardo tyrimo autoriai parašė, kad jų rezultatai daugeliui mažai judančių žmonių turėtų būti paguoda, nes tokiam žmogui dešimt tūkstančių žingsnių yra nepasiekiama riba. Netikėtai pasisuko ir istorija su pačiais prietaisais. Viename tyrime žmonės, kurie prie gyvensenos programos gavo ir nešiojamą žingsniamatį, numetė mažiau svorio nei tie, kurie jo neturėjo. Autorius tai paaiškino netikro saugumo pojūčiu,kai matai ekrane įvykdytą normą ir leidi sau daugiau suvalgyti. Vieno tyrimo išvadai nepakanka, bet mintį verta įsidėmėti, nes prietaisas pats savaime nieko negydo.
Kodėl apvalus skaičius taip gerai prilipo
Lieka paskutinis klausimas, kodėl prilipo būtent dešimt tūkstančių, o ne aštuoni ar devyni tūkstančiai šeši šimtai. Apvalūs skaičiai veikia kaip tikslai, ir tai jau ištirta. Psichologai tai pastebėjo visiškai neįtikėtinoje vietoje, t.y. beisbolo statistikoje. Sezono pabaigoje žaidėjai kur kas dažniau „perlipa“ apvalią ribą nei lieka šiek tiek žemiau jos. Tą patį elgesį mokslininkai rado ir tarp stojančiųjų, gavę balą šiek tiek žemiau apvalaus skaičiaus, jie gerokai dažniau eina perlaikyti egzamino.
Prisideda dar trys dalykai. Skaičius lengvai įsimenamas, jo nereikia aiškintis. Jį paprasta išmatuoti, nes prietaisas skaičiuoja už jus, o intensyvaus aktyvumo minutes dar reikia kažkaip įvertinti. Ir jis buvo įrašytas gamykloje, tai yra atėjo pats, nereikėjo nieko rinktis. Štai trys sąlygos, kurių reikia, kad idėja apkeliautų pasaulį. Dešimt tūkstančių žingsnių turėjo visas tris, o Pasaulio sveikatos organizacijos minutės neturi nė vienos.
Ką su visu tuo daryti
Nesąžininga būtų baigti teiginiu, kad dešimt tūkstančių žingsnių yra apgaulė. Tai ne apgaulė, o tiesiog ne tas skaičius, kuriuo jis apsimeta. Jis nėra nei mokslinė norma, nei idealus kiekis, nei vienodas visiems. Daugumai žmonių beveik visa nauda susikaupia jau prie septynių tūkstančių, o vyresniems dar anksčiau. Svarbu bendras kiekis, o ne ėjimo tempas.
Blogiausia šiame skaičiuje ne jis pats. Blogiausia tai, kad moteris, kuri dabar praeina tris tūkstančius žingsnių, pažiūri į dešimt tūkstančių, nusprendžia, kad tai ne jai, ir nepadaro nieko. Nors būtent jai kiekvienas pridėtas tūkstantis duoda daugiausia. Jei reikia orientyro, realistiškas tikslas yra septyni tūkstančiai, o penki tūkstančiai jau duoda daug. Ir jei šiandien jūsų skaičius trys, teisingas rytdienos tikslas keturi, o ne dešimt. Jei einant skauda kelius ar nugarą, pirmiau verta suprasti priežastį. Judėjimas yra pagrindinė priemonė esant stuburo diskų pokyčiams, o sąnarių traškėjimas pats savaime dar nereiškia ligos.
Kiek kilometrų yra 10 000 žingsnių
Tikslaus atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo žingsnio ilgio, o jis skiriasi pagal ūgį, lytį ir ėjimo greitį. Vyresnio amžiaus suaugusiųjų matavimuose vidutinis žingsnio ilgis buvo apie 66 cm vyrams ir apie 57 cm moterims. Taikant šiuos skaičius, 10 000 žingsnių būtų maždaug 6,6 km vyrui ir maždaug 5,7 km moteriai.
Savo skaičių sužinoti paprasta ir tiksliau už bet kokį vidurkį. Nueikite žinomą atstumą, pavyzdžiui, 100 metrų, suskaičiuokite žingsnius ir padalykite. Jei 100 metrų nueinate per 140 žingsnių, kilometrui jums reikia 1 400 žingsnių, o 10 000 žingsnių bus apie 7,1 km.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar 10 000 žingsnių yra medicininė norma?
Ne. Šio skaičiaus nėra nei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, nei Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos nurodymuose, nei JAV ligų kontrolės centrų gairėse.
Iš kur atsirado šis skaičius?
1965 metais japonų laikrodžių kompanija „Yamasa“ pradėjo pardavinėti žingsniamatį, pavadintą „manpo-kei“, o tai pažodžiui reiškia dešimties tūkstančių žingsnių matuoklį. Skaičius buvo įrašytas tiesiai į prekės pavadinimą.
Kiek žingsnių iš tikrųjų pakanka?
Didžiausias iki šiol atliktas duomenų apibendrinimas, paskelbtas 2025 metų vasarą, rodo, kad nauda beveik nustoja augti maždaug prie septynių tūkstančių žingsnių. Mirtingumas ten mažėja praktiškai taip pat, kaip ir prie dešimties.
Ką iš tikrųjų rekomenduoja sveikatos institucijos?
Žingsnių jų rekomendacijose nėra. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja nuo 150 iki 300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo per savaitę arba nuo 75 iki 150 minučių intensyvaus, plius jėgos pratimus bent dvi dienas per savaitę.
Ar šį skaičių sugalvojo japonų mokslininkas Hatano?
Ne. Hatano tikrai gyveno ir tikrai buvo profesorius, tačiau prietaiso nesukūrė. Darbus apie jau esamą skaičių jis parašė vėliau.
Ar per didelis tikslas gali pakenkti?
Taip. Žmonės, kuriems nustatomas dešimties tūkstančių žingsnių tikslas, jį arba įvykdo visas septynias dienas per savaitę, arba neįvykdo iš viso. Tarpinio elgesio tokia riba neskatina, o tikslo atsisakoma, kai jis pasirodo nepasiekiamas.
Svarbu žinoti. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei turite širdies, plaučių, sąnarių ligų arba seniai nesportavote, prieš didindami fizinį aktyvumą pasitarkite su gydytoju.
Šaltiniai
- Association of Step Volume and Intensity With All-Cause Mortality in Older Women – JAMA Internal Medicine
- 10,000 steps a day, or fewer? – Harvard Health
- For older women, just 7,500 steps a day lowers mortality – Harvard Gazette
- How Many Steps a Day for Health Benefits – American College of Cardiology
- Rethink the 10,000 a day step goal, study suggests – University of Sydney
- Expert reaction to review of daily step count and risk of chronic diseases – Science Media Centre
- Daily steps and all-cause mortality across age groups – ScienceDaily
- Umbrella review of daily step counts and health outcomes
- Step count thresholds and physical activity goals – Communications Medicine
- WHO 2020 guidelines on physical activity and sedentary behaviour
- Physical activity – World Health Organization
- Physical activity guidelines for adults aged 19 to 64 – NHS
- Adult Activity, An Overview – Centers for Disease Control and Prevention
- Health Japan 21 targets – National Institute of Health and Nutrition
- Effect of a Workplace Wellness Program on Employee Health – JAMA
- Fitbit default step goal – Google Fitbit Help
- Google completes Fitbit acquisition – Google Blog
- Fitbit raises 732 million dollars in its IPO – VentureBeat
- 10,000 Steps program, about us – 10000steps.org.au
- 10,000 steps program turns 20 – ABC News Australia
- Normative Spatiotemporal Gait Parameters in Older Adults, PMC
© 2026 sveikatosinfo.lt. Visos teisės saugomos. Šis tekstas ir jame naudojamos nuotraukos yra sveikatosinfo.lt intelektinė nuosavybė, saugoma autorių teisių įstatymų. Kopijuoti, platinti ar naudoti be raštiško sveikatosinfo.lt sutikimo draudžiama.
