Beveik kiekvienas nors kartą girdėjo tą trakštelėjimą, ištiesus ar sulenkus pirštus, kaklą ar nugarą. Dauguma iš vaikystės girdėjo perspėjimą, kad taip traškant pirštais susirgsi artritu. Šis perspėjimas kartojamas dešimtmečius, ir vis tiek yra klaidingas. Tiesa apie tai, kas iš tikrųjų vyksta sąnaryje tuo metu, kai jis trakšteli, yra kur kas įdomesnė nei pats mitas. Sąnarių traškėjimas turi konkretų fizikinį paaiškinimą. Mokslininkai tikslų atsakymą, kas iš tikrųjų sukelia šį garsą, surado tik visai neseniai, po dešimtmečius trukusio ginčo.
Kas iš tikrųjų vyksta, kai sąnarys pokšteli
Kiekvieno sąnario viduje yra sinovinis skystis, kuris tepa ir maitina kremzlę. Šiame skystyje ištirpusios dujos, daugiausia anglies dioksidas ir azotas. Kai sąnarys ištiesiamas ar sulenkiamas tam tikru būdu, slėgis jo viduje staiga sumažėja. Dujos akimirksniu susitelkia į burbuliuką, laikiną tuštumą skystyje.
Šis reiškinys moksle vadinamas kavitacija. Kavitacija apibūdina bet kokį atvejį, kai skystyje dėl staigaus slėgio kritimo susiformuoja dujų ar garų prisipildžiusi ertmė. Tai ne tas pats, kas įprastas skysčio virimas, kai skystis virsta garais dėl aukštos temperatūros. Tas pats reiškinys pasitaiko ir visiškai kitose srityse, pavyzdžiui, greitai besisukančių laivo sraigtų ar vandens siurblių viduje. Ten kavitacija laikoma nepageidaujama, nes ilgainiui gali pažeisti metalinius paviršius. Sąnaryje ji vyksta kur kas švelniau ir jokios žalos nepalieka, tiesiog sukuria tą būdingą trakštelėjimo garsą
Įdomu tai, kad tikslus paaiškinimas, kas konkrečiai sukelia patį garsą, mokslininkams kėlė klausimų nuo pat 1947 metų. Tada buvo iškelta hipotezė apie burbuliuko susidarymą. Aštuntajame dešimtmetyje kita mokslininkų grupė pasiūlė priešingą versiją, esą garsą sukelia ne burbuliuko atsiradimas, o jo subliūkšimas. Šis ginčas išsispręsdavo tik 2015 metais. Kanados mokslininkai filmavo traškinamą pirštą magnetinio rezonanso tyrimo metu tikruoju laiku. Jie pamatė, kad garsą iš tikrųjų sukelia pats greitas ertmės susidarymo momentas, o ne jos išnykimas. Taip po beveik septyniasdešimties metų buvo galutinai išspręstas ginčas, kurio tikslų atsakymą mokslininkai ieškojo dešimtmečiais.
Kodėl iš karto pakartoti nepavyksta
Pirštui sutraškėjus, iš karto to paties sąnario pokštelėjimo pakartoti nepavyksta. Priežastis paprasta, dujoms, kurios ką tik išsiskyrė į burbuliuką ir jį sudarė, reikia laiko vėl ištirpti sinoviniame skystyje. Šis procesas paprastai trunka apie penkiolika ar dvidešimt minučių. Tik tada sąnaryje vėl susikaupia pakankamai ištirpusių dujų, kad viskas galėtų pasikartoti.
Ar tai tikrai sukelia artritą
Ne. Šis mitas paneigtas ne vienu tyrimu, o vienas iš įdomiausių pavyzdžių yra tikras, ilgametis eksperimentas. Amerikiečių gydytojas Donaldas Ungeris, išgirdęs iš motinos tą patį perspėjimą apie artritą, nusprendė jį patikrinti pats ant savęs. Daugiau nei penkiasdešimt metų jis mažiausiai du kartus per dieną traškino kairės rankos pirštų sąnarius. Dešinės rankos jis apskritai netraškindavo, palikdamas ją kaip kontrolinę grupę. Per tą laiką kairės rankos sąnariai buvo sutraškinti dešimtis tūkstančių kartų. Po penkiasdešimties metų atlikus abiejų rankų rentgeno tyrimus, jokio skirtumo tarp rankų nerasta, artrito nebuvo nei vienoje, nei kitoje. Už šį neįprastą, bet metodiškai atliktą tyrimą jis 2009 metais gavo Ig Nobelio premiją medicinos srityje. Tai apdovanojimas, skiriamas mokslo darbams, kurie pirmiausia prajuokina, o paskui priverčia susimąstyti.
Didesnės apimties tyrimai patvirtina tą patį. Vienas retrospektyvus tyrimas apėmė žmones, kurie traškino pirštus, ir tuos, kurie to nedarė. Tyrimas nustatė, kad artritas pasireiškė maždaug panašiu dažniu abiejose grupėse. Aiškaus ryšio tarp traškinimo ir artrito nerasta. Kitas tyrimas taip pat nenustatė jokio skirtumo tarp pirštus traškinančių ir netraškinančių žmonių rankų funkcijos. Vienintelis dalykas, kuris kartais siejamas su ilgalaikiu, dažnu traškinimu, yra šiek tiek sumažėjusi rankos griebimo jėga. Tai nėra pati sąnario liga.
Verta pastebėti, kad Ungerio eksperimentas buvo publikuotas rimtame moksliniame žurnale, skirtame reumatologijos temoms. Tai nutiko, nors eksperimentą atliko vienas žmogus, o ne didelė grupė. Taip nutiko būtent todėl, kad ilgametis, nuoseklus stebėjimas, net ir vieno asmens, gali suteikti vertingų duomenų. Tai svarbu, kai tikrinama tokia paprasta, kasdienė hipotezė.
Kada sąnarių traškėjimas nekenksmingas
Sąnario trakštelėjimas, nesukeliantis skausmo ar patinimo, laikomas visiškai nekenksmingu. Tokį garsą gali skleisti pirštai, kaklas, nugara, keliai ar čiurnos. Jei po to sąnarys jaučiasi taip pat kaip prieš tai, jokios priežasties nerimauti nėra. Tai tiesiog fizikos reiškinys, vykstantis natūraliai judant sąnariui, o ne organizmo ženklas, kad kažkas negerai. Kai kuriems žmonėms toks trakštelėjimas net suteikia trumpalaikį palengvėjimo jausmą, tarsi sąnarys „atsipalaiduotų”. Būtent dėl to daugelis įprato traškinti pirštus ar kaklą tiesiog iš įpročio, o ne dėl kokios nors realios problemos
Kitoks traškesys, į kurį verta atkreipti dėmesį
Yra ir kitokio pobūdžio garsas, kuris skiriasi nuo įprasto trakštelėjimo ir vadinamas krepitacija. Jį apibūdina ne trumpas, vienkartinis trakštelėjimas, o dažnesnis traškėjimas, girgždėjimas ar tarsi trynimosi pojūtis. Šis garsas pasikartoja kiekvieną kartą lenkiant tą patį sąnarį. Jei tokį garsą lydi skausmas, patinimas, sustingimas ar pastebimai sumažėjęs judesio amplitudė, tai jau kitokio pobūdžio signalas. Toks derinys gali reikšti kremzlės nusidėvėjimą, sausgyslių ar raiščių problemas arba prasidedančią osteoartrozę. Tai būklė, kai sąnario kremzlė palaipsniui plonėja, o kaulai pradeda šiek tiek liestis vienas su kitu judesio metu.
Skirtumas tarp šių dviejų garso tipų praktiškai visada pastebimas paties žmogaus. Sveikas trakštelėjimas yra vienkartinis, netikėtas ir be jokio nemalonaus pojūčio. Susirūpinimą keliantis traškėjimas yra nuolatinis, pasikartojantis su kiekvienu judesiu ir dažnai lydimas skausmo ar sustingimo. Verta pridurti, kad krepitacija pati savaime, be jokių kitų simptomų, taip pat pasitaiko gana dažnai. Ji ne visada reiškia rimtą problemą. Ji tampa reikšminga tada, kai atsiranda kartu su skausmu, patinimu ar judesio apribojimu, o ne vien dėl paties garso.
Kas padidina riziką sirgti osteoartroze
Nors pats traškėjimas rizikos nedidina, verta žinoti, kokie veiksniai iš tikrųjų padidina tikimybę susirgti osteoartroze. Rizika didėja su amžiumi, taip pat esant antsvoriui, nes papildomas svoris didina apkrovą sąnarius laikančioms kremzlėms, ypač keliuose ir klubuose. Anksčiau patirta sąnario trauma, net jei ji seniai užgijo, taip pat padidina riziką toje pačioje vietoje. Šeiminė istorija ir tam tikros profesijos, susijusios su pasikartojančiu tos pačios sąnario grupės apkrovimu, taip pat prisideda prie didesnės rizikos.
Ar pavojingas kaklo traškinimas
Verta atskirai paminėti kaklą, nes čia rizika šiek tiek kitokia nei pirštų atveju. Retkarčiais savaime pasitaikantis kaklo trakštelėjimas paprastai yra toks pat nekenksmingas kaip ir pirštų. Tačiau stiprus, jėga atliekamas kaklo pasukimas ar traškinimas, ypač jei jį atlieka ne specialistas, retai gali pažeisti kaklo srities kraujagysles. Šios kraujagyslės vadinamos slankstelinėmis arterijomis. Toks pažeidimas gali sukelti kraujo krešulį ir, itin retais atvejais, insultą. Tai nereiškia, kad reikia bijoti kiekvieno natūralaus kaklo trakštelėjimo. Tačiau verta vengti stipraus, jėga paremto kaklo sukimo ar prašymo, kad kas nors „pertrauktų” kaklą. Būtent toks agresyvus poveikis siejamas su retais, bet rimtais atvejais.
Ką reiškia, jei toks traškėjimas ignoruojamas
Jei krepitacija su skausmu ir sustingimu tiesiog ignoruojama, o pagrindinė priežastis, tokia kaip prasidedanti osteoartrozė, lieka nevaldoma. Kremzlės nusidėvėjimas laikui bėgant dažniausiai palaipsniui progresuoja. Ilgainiui tai gali sukelti didesnį skausmą ir ryškesnį sąnario sustingimą rytais ar po ilgesnio nejudėjimo. Taip pat gali laipsniškai mažėti judesio amplitudė toje srityje. Kuo anksčiau tokie požymiai pastebimi ir įvertinami, tuo daugiau galimybių sulėtinti šį procesą ir palaikyti sąnario funkciją.
Ką daryti, jei traškesys jau kelia nerimą
Jei traškėjimas kartojasi su skausmu, patinimu ar sustingimu, verta pasitikrinti pas gydytoją. Gydytojas gali įvertinti sąnario būklę fiziškai, o prireikus paskirti vaizdinį tyrimą, tokį kaip rentgenas ar ultragarsas. Toks tyrimas padeda išsiaiškinti, ar tai tik pradinis nusidėvėjimas, ar jau reikalaujantis konkretaus gydymo procesas.
Dar prieš kreipiantis į gydytoją, verta atkreipti dėmesį, kada tiksliai atsiranda skausmingas traškėjimas. Tai gali būti po ilgesnio nejudėjimo, po fizinio krūvio ar tam tikru judesiu. Ši informacija padeda greičiau nustatyti priežastį. Reguliarus, švelnus judėjimas ir sveiko svorio palaikymas mažina apkrovą sąnariams ir gali sulėtinti kremzlės nusidėvėjimą. Tačiau šie žingsniai papildo, o ne pakeičia gydytojo įvertinimą, kai simptomai jau atsiradę.
Apibendrinant verta prisiminti pagrindinį skirtumą. Vienkartinis, netikėtas pokštelėjimas be jokio nemalonaus pojūčio yra tiesiog kūno fizika, o ne priežastis nerimauti ar keisti įpročius. Tuo tarpu nuolat pasikartojantis traškėjimas, lydimas skausmo, patinimo ar sustingimo, yra visai kitokia žinia. Ją verta įvertinti, o ne tiesiog priprasti prie jos ar aiškinti vien amžiumi.
Svarbu žinoti. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei sąnario traškėjimą lydi skausmas, patinimas ar sustingimas, kreipkitės į gydytoją.
Dažniausiai užduodami klausimai apie sąnarių traškėjimą
Ar sąnarių traškinimas sukelia artritą?
Ne. Mitas paneigtas ne vienu tyrimu. Amerikiečių gydytojas Donaldas Ungeris daugiau nei penkiasdešimt metų traškino tik kairės rankos pirštus, o dešinės netraškino. Skirtumo tarp rankų nenustatyta.
Kas vyksta, kai sąnarys pokšteli?
Sąnario viduje esančiame sinoviniame skystyje ištirpusios dujos. Kai slėgis staiga sumažėja, jos susitelkia į burbuliuką. Šis reiškinys vadinamas kavitacija.
Kodėl iš karto pakartoti nepavyksta?
Kol dujos vėl ištirpsta sinoviniame skystyje, praeina laiko. Todėl tą patį sąnarį iš karto pokštelėti antrą kartą nepavyksta.
Ar pavojinga traškinti kaklą?
Kaklo atveju rizika kitokia nei pirštų. Būtent todėl kaklą verta aptarti atskirai, o ne laikyti tokiu pat nekenksmingu įpročiu.
Kodėl traška keliai?
Dėl to paties reiškinio kaip ir pirštuose, sinoviniame skystyje susidaro dujų burbuliukas. Sunerimti verta tada, kai garsas kartojasi kiekvieną kartą lenkiant kelį ir jį lydi skausmas, patinimas ar sustingimas.
Kuo krepitacija skiriasi nuo įprasto trakštelėjimo?
Įprastas trakštelėjimas yra trumpas, vienkartinis ir be nemalonaus pojūčio. Krepitacija yra dažnesnis traškėjimas, girgždėjimas ar trynimosi pojūtis, kuris kartojasi kiekvieną kartą lenkiant tą patį sąnarį. Pati savaime, be kitų simptomų, ji pasitaiko gana dažnai ir ne visada reiškia rimtą problemą.
Kada dėl sąnarių traškėjimo kreiptis į gydytoją?
Kai traškėjimą lydi skausmas, patinimas, sustingimas ar sumažėjusi judesio amplitudė. Gydytojas įvertina sąnarį, o prireikus paskiria rentgeną arba ultragarsą.
Šaltiniai
- Cleveland Clinic. Snap, Crackle, Pop, What You Need To Know About Joint Noises
- PMC, NIH National Library of Medicine. Real-Time Visualization of Joint Cavitation
- PMC, NIH National Library of Medicine. A Mathematical Model for the Sounds Produced by Knuckle Cracking
- Harvard Health Publishing, Harvard Medical School. Does Cracking Knuckles Cause Arthritis?
- Cleveland Clinic. Arthritis in Knee, Signs, Symptoms, Causes & Treatment
- Library of Congress. What Causes the Noise When You Crack a Joint?
- PMC, NIH National Library of Medicine. Epidemiology of Osteoarthritis, State of the Evidence
- Cleveland Clinic. Is Cracking Your Neck Bad for You?
- PMC, NIH National Library of Medicine. The Potential Dangers of Neck Manipulation and Risk for Dissection and Devastating Stroke
© 2026 sveikatosinfo.lt. Visos teisės saugomos. Šis tekstas ir jame naudojamos nuotraukos yra sveikatosinfo.lt intelektinė nuosavybė, saugoma autorių teisių įstatymų. Kopijuoti, platinti ar naudoti be raštiško sveikatosinfo.lt sutikimo draudžiama.
