Blužnis yra kumščio dydžio organas, pasislėpęs kairėje kūno pusėje, po šonkauliais. Ji dažnai vadinama pamirštu organu, nes be jos galima gyventi, dalį jos darbo perima kiti organai. Bet tai nereiškia, kad ji nereikalinga. Kol blužnis atlieka savo funkcijas, apie ją niekas negalvoja, ji retai skauda ir retai apie save primena. Būtent todėl dauguma žmonių nė nenutuokia, kiek daug ji iš tikrųjų daro kiekvieną sekundę ir kas nutinka, kai jos netenkama. Ji nedalyvauja virškinime, nekvėpuoja ir nesiurbia kraujo taip, kaip širdis. Todėl lengva pamiršti, kad be jos organizmo apsauginė sistema veikia kitaip.
Kokia blužnies sandara
Blužnies vidus sudarytas iš dviejų skirtingų audinių, raudonojo ir baltojo. Raudonasis audinys sudaro apie aštuoniasdešimt procentų viso organo ir yra atsakingas už kraujo filtravimą. Baltasis audinys yra imuninio audinio sankaupos, įterptos į organą; būtent jose prasideda imuninis atsakas.
Mažai kas žino, kad iki penkiolikos procentų žmonių turi ir vadinamąją papildomąją blužnį. Tai nedidelis, dažniausiai iki dviejų centimetrų dydžio audinio darinys, veikiantis panašiai kaip pagrindinė blužnis. Jis dažniausiai būna netoli pagrindinės blužnies arba prie kasos uodegos. Papildomoji blužnis yra nepavojinga ir dažniausiai aptinkama atsitiktinai, atliekant vaizdinius tyrimus dėl visai kitos priežasties. Kai kuriems žmonėms pagrindinė blužnis pašalinama dėl kraujo ligos, ir tuomet anksčiau nepastebėta papildomoji blužnis gali padidėti bei iš dalies perimti prarastą funkciją, tarsi organizmas turėtų tylų atsarginį planą.
Ką blužnis daro kiekvieną sekundę
Raudonajame audinyje kraujas teka lėtai pro siaurus plyšelius. Sveiki raudonieji kraujo kūneliai pro juos lengvai praeina ir grįžta atgal į kraujotaką. Pasenę, pažeisti ar standesni kūneliai to padaryti nebegali, todėl juos sulaiko ir suardo specialios ląstelės, makrofagai. Iš suardytų kraujo kūnelių išskirta geležis vėl grąžinama į organizmą ir panaudojama iš naujo. Šis procesas vyksta nuolat, visą parą.
Kodėl blužnyje kaupiamos kraujo ląstelės
Blužnis taip pat veikia kaip atsarginė saugykla. Joje laikoma dalis organizmo trombocitų ląstelių, reikalingų kraujo krešėjimui. Manoma, kad blužnyje bet kuriuo metu gali būti sukaupta iki 30–40 procentų viso trombocitų kiekio. Prireikus šios atsargos gali greitai patekti į kraują, pavyzdžiui, kai reikia sustabdyti kraujavimą. Blužnis reaguoja ir į fizinį krūvį. Intensyviai sportuojant ji susitraukia ir į kraują gali išleisti dalį sukauptų kraujo ląstelių. Tai laikinai padidina kraujo gebėjimą pernešti deguonį. Po krūvio blužnis per kelias minutes grįžta į įprastą dydį. Šis mechanizmas ypač svarbus žmonėms, kurie sportuoja dideliame aukštyje, kur ore yra mažiau deguonies.
Baltajame audinyje gaminami antikūnai ir vyksta pirmoji imuninė reakcija į bakterijas bei kitus svetimkūnius, patenkančius į kraują. Dėl šios funkcijos blužnis laikoma viena iš pagrindinių imuninės sistemos dalių, o ne tik pagalbiniu kraujo filtru.
Įdomu tai, kad senovės graikų medicinoje blužnis buvo laikoma organu, gaminančiu vadinamąją juodąją tulžį. Buvo manoma, kad juodoji tulžis sukelia liūdesį ir gilų susimąstymą, o iš šio įsitikinimo kilo žodis melancholija. Anglų kalboje iki šiol vartojamas posakis, pažodžiui reiškiantis „išlieti savo blužnį“, kai kalbama apie piktumo ar nuoskaudos išsakymą. Tuo metu pagal tuos pačius senovės įsitikinimus pyktį sukeldavo geltonoji tulžis. Šis posakis primena, kokia svarbi blužnis žmonėms atrodė dar gerokai anksčiau, nei buvo suprasta tikroji jos funkcija.
Kas nutinka netekus blužnies
Kai blužnis pašalinama dėl traumos ar operacijos, kepenys ir kaulų čiulpai iš dalies perima jos funkcijas. Senus ir pažeistus kraujo kūnelius toliau tvarko kepenys, o kaulų čiulpai gali padidinti kai kurių imuninių ląstelių gamybą. Todėl žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau vienos blužnies funkcijos visiškai pakeisti nepavyksta. Blužnis ypač gerai atpažįsta ir naikina tam tikras kapsulę turinčias bakterijas, tokias kaip pneumokokas, Haemophilus influenzae tipo b (Hib) ir meningokokas. Be blužnies organizmas šias bakterijas atpažįsta ir sunaikina kur kas lėčiau, todėl po blužnies pašalinimo žmonės tampa daug pažeidžiamesni šioms infekcijoms.
Pavojingiausia komplikacija po blužnies pašalinimo yra sunki infekcija, dar vadinama OPSI. Tai staiga prasidedanti, greitai progresuojanti infekcija, kuri gali sukelti pavojingą kraujo užkrėtimą. Didžiausia rizika išlieka pirmaisiais trejais metais po operacijos, tačiau pavieniai atvejai nustatomi ir po daugelio metų. Dėl to žmonėms be blužnies rekomenduojama skiepytis nuo pneumokoko, meningokoko, Haemophilus influenzae tipo b ir kasmet nuo gripo. Pakilus temperatūrai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, net jei kitų simptomų dar nėra.
Statistika paaiškina, kodėl toks atsargumas pagrįstas. Jei ši infekcija vis dėlto išsivysto, mirtingumas per pirmąsias keturiasdešimt aštuonias valandas gali siekti nuo 50 iki 70 procentų. Tačiau laiku pradėjus gydymą antibiotikais, šis skaičius sumažėja kelis kartus. Čia svarbiausia yra laikas, per kurį atpažįstama problema. Gydytojai taip pat pataria žmonėms be blužnies visada turėti su savimi informaciją apie atliktą operaciją, pavyzdžiui, kortelę ar apyrankę. Tai reikalinga tam, kad bet kuris medikas, net ir nepažįstantis paciento istorijos, iškart žinotų apie padidėjusią infekcijos riziką. Tada gydytojas galėtų laiku paskirti tinkamą gydymą, jei pacientas į skubią pagalbą atvyktų su karščiavimu ar kitais infekcijos požymiais.
Kodėl blužnis padidėja
Blužnis dažniausiai apie save praneša tik tada, kai padidėja. Tai gali nutikti dėl infekcinės mononukleozės, virusinės infekcijos, kuri ypač dažna paaugliams ir jauniems suaugusiems. Padidėjusi blužnis taip pat gali būti susijusi su kepenų ligomis, kai sutrinka kraujo tekėjimas per kepenis ir padidėja spaudimas vartų venos sistemoje. Ji gali didėti ir sergant tam tikromis kraujo ligomis, tarp jų leukemija ir limfoma. Kartais padidėjusi blužnis būna ir kitų lėtinių ligų, pavyzdžiui, hepatito, kepenų cirozės ar kitų vidaus organų sutrikimų, požymis. Todėl blužnies padidėjimas visada yra ženklas, kad organizme vyksta procesas, kurį verta išsiaiškinti.
Pasaulio mastu viena dažniausių padidėjusios blužnies priežasčių yra maliarija. Teritorijose, kur ši liga paplitusi, pasikartojančios infekcijos gali sukelti lėtinį, itin ryškų blužnies padidėjimą. Tai kartais siejama ir su padidėjusia jos plyšimo rizika. Įprastai gydytojas padidėjusią blužnį gali aptikti apčiuopdamas pilvą, nes sveika blužnis paprastai neapčiuopiama. Esant reikalui, diagnozė patvirtinama ultragarsu ar kompiuterine tomografija. Kartu su vaizdiniais tyrimais atliekami ir kraujo tyrimai, padedantys nustatyti, ar padidėjimą sukėlė infekcija, kepenų liga, ar kraujo sistemos sutrikimas. Gydymo kryptis kiekvienu atveju yra visiškai skirtinga.
Kuo pavojingas blužnies plyšimas
Sergant infekcine mononukleoze, blužnis padidėja, nes į ją suplūsta gausybė imuninių ląstelių, kovojančių su virusu. Jos audinys tampa laikinai daug trapesnis nei įprastai. Tokia padidėjusi ir pažeidžiama blužnis gali plyšti, net ir be tiesioginio smūgio, vien dėl fizinio krūvio ar staigaus judesio. Toks plyšimas pasitaiko retai, maždaug vienam iš kelių šimtų sergančiųjų, dažniau vyrams. Tai gyvybei pavojinga būklė, sukelianti vidinį kraujavimą į pilvo ertmę ir reikalaujanti skubios operacijos. Būtent todėl sergantiems mononukleoze rekomenduojama kelias savaites vengti svarmenų kilnojimo ir intensyvaus fizinio krūvio. Staigus, aštrus skausmas kairėje viršutinėje pilvo dalyje visada laikomas pagrindu nedelsiant kreiptis į skubią pagalbą. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja tokio apribojimo laikytis mažiausiai tris ar keturias savaites nuo simptomų pradžios. Kai kuriais atvejais, jei blužnis vis dar padidėjusi, apribojimo laikomasi ir ilgiau. Jo laikomasi tol, kol pakartotinis įvertinimas patvirtina, kad organas sugrįžo į įprastą dydį.
Blužnies darbo dažniausiai nejauti. Tačiau kiekvieną sekundę ji tyliai rūšiuoja kraują, kaupia atsargas ir palaiko imuninę sistemą pasiruošusią. Jos vertė geriausiai matoma tada, kai jos netenkama. Tai organas, apie kurį retai kas pagalvoja, nors jis dirba nuolat. Būtent šis tylus, nepastebimas darbas ir rodo, kodėl medicina blužnį laiko svarbiu organu, o ne pamirštu.
Svarbu žinoti. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei jaučiate staigų skausmą kairėje viršutinėje pilvo dalyje arba jums pašalinta blužnis ir pakilo temperatūra, kreipkitės į gydytoją nedelsiant.
Dažniausiai užduodami klausimai apie blužnį
Ar galima gyventi be blužnies
Taip. Pašalinus blužnį, dalį jos darbo perima kepenys ir kaulų čiulpai. Tačiau organizmas kur kas lėčiau atpažįsta ir naikina kapsulę turinčias bakterijas, todėl sunkių infekcijų rizika išlieka didesnė visą gyvenimą.
Kur yra blužnis
Kairėje kūno pusėje, po šonkauliais. Ji yra maždaug kumščio dydžio ir sveikam žmogui pro pilvo sieną neapčiuopiama.
Kodėl blužnis padidėja
Dažniausia priežastis yra infekcinė mononukleozė, ypač paaugliams ir jauniems suaugusiems. Padidėjimas taip pat siejamas su kepenų ligomis, kai sutrinka kraujo tekėjimas per kepenis.
Iš ko sudaryta blužnis
Iš dviejų skirtingų audinių. Raudonasis sudaro apie aštuoniasdešimt procentų organo ir filtruoja kraują, o baltasis yra imuninio audinio sankaupos.
Šaltiniai
- Cleveland Clinic. Spleen, Function, Location & Size, Possible Problems
- NCBI Bookshelf, NIH. Physiology, Spleen, StatPearls
- CDC. Altered Immunocompetence, Vaccines & Immunizations
- Cleveland Clinic. Mononucleosis (Mono or the Kissing Disease)
- Mayo Clinic. Mononucleosis, Symptoms and Causes
- Mayo Clinic Proceedings. Spontaneous Rupture of the Spleen in Patients With Infectious Mononucleosis
- PMC, NIH National Library of Medicine. Splenic Rupture in Infectious Mononucleosis, A Case Report
- PLOS Computational Biology. How the Spleen Reshapes and Retains Young and Old Red Blood Cells
- PMC, NIH National Library of Medicine. Evaluating the Appropriateness of Vaccine Administration in Patients with Splenectomy
- PubMed, NIH National Library of Medicine. The Accessory Spleen, Prevalence and Imaging Findings in 1,735 Consecutive Patients
- National Library of Medicine, NIH. Shakespeare and the Four Humors
- PMC, NIH National Library of Medicine. Overwhelming Post-Splenectomy Infection Syndrome, Variability in Timing With Similar Presentation
- CDC. Clinical Features of Malaria
- PMC, NIH National Library of Medicine. Spleen Contraction Elevates Hemoglobin Concentration at High Altitude During Rest and Exercise
© 2026 sveikatosinfo.lt. Visos teisės saugomos. Šis tekstas ir jame naudojamos nuotraukos yra sveikatosinfo.lt intelektinė nuosavybė, saugoma autorių teisių įstatymų. Kopijuoti, platinti ar naudoti be raštiško sveikatosinfo.lt sutikimo draudžiama.